MB „Gynyba“ pateikia galimus šios situacijos sprendimo būdus:
1. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato, jog „Ginklą asmuo gali panaudoti ir prieš gyvūną, keliantį pavojų gyvybei ar sveikatai, taip pat norėdamas pasikviesti pagalbą ar perspėti“. Iš šios nuostatos suprantama, kad jei vilkas užpultų žmogų sveikatai ar gyvybei pavojingu būdu, šaunamąjį ginklą būtų galima panaudoti.

2. Bet mūsų analizuojamas atvejis susijęs su puldinėjamais naminiais gyvūnais. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas 34 str. 2 d. įtvirtina būtinojo reikalingumo situaciją. Esant būtinajam reikalingumui pavojaus šaltiniu gali būti gyvulių ir žvėrių pavojingas elgesys. Viena iš pagrindinių būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų yra ta, kad padaryta žala turi būti mažesnė, nei ta, kurios siekta išvengti. Kyla klausimas, kokia yra vieno sunaikinto vilko kaina?

Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 „Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo”. Vadovaujantis šia metodika, už sunaikintą vilką nustatytas 870 eurų bazinis tarifas.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų nuomonę, „neteisėtai sunaikinus ar sužalojus vilką, visais atvejais žala yra didesnė nei ta, kuri galėjo atsirasti žuvus naminiam gyvūnui, nes ji vertinama ne vien pinigine išraiška, bet atsižvelgiant ir į vilko statusą (Berno konvencija), populiacijos gausumą, neplaninį jo pašalinimą iš gamtinės aplinkos, tiesioginę įtaką (sumedžiojus patelę) į vados (jauniklių) žūtį ir kitas aplinkybes“.

Tokiu atveju šaunamąjį ginklą savigynai būtų galima panaudoti siekiant pasikviesti pagalbos. Tokiu būdu galimai vilkai išsigąs ir nebepuls naminių gyvūnų… Atkreiptinas dėmesys, įspėjamasis šūvis (-iai) turi būti atliekami saugia kryptimi.

Gyventojai vakarais turėtų būti atsargūs: užfiksuota vilkų gauja.